GYVYBĖS PAGRINDAS

Baltymai, amino rūgštys, proteinai? 

Ko vis tik mums reikia? Vieni sako aš nesportuoju, kiti nevirškina, treti bijo cholesterolio. Aminorūgštys turi gyvybiškai svarbių funkcijų, todėl kaip pavadinsi, taip nepagadinsi. Todėl apie juos jau greitai mūsų puslapyje - rimtai, bet tuo pačiu aiškiai!

Aminorūgtštys (AR), tai pagrindas to, iš ko susidaro baltymai (aminorūgščių makro junginiai ir deriniai). Seka būtų tokia - aminorūgštys, peptidai, proteinai (baltymai) - smulkiau nesigilinsim. 
Mums svarbu, kad baltymai - gyvybės pagrindas ir nesvarbu ar ta gyvybė bėgioja, ar tik auga. Mes taip pat gyvybės forma ir įvairiausioms organizmo funkcijoms užtikrinti mums reikalingi baltymai. 
Žmogaus fiziologiniu požiūriu aminorūgštys skirstomos į tris grupes:
- nepakeičiamąsias. Šios aminorūgštys turi būti gaunamos su maistu, nes jos žmogaus organizme nesintetinamos arba sintetinami nepakankami jų kiekiai. Tai metioninas, valinas, treoninas, lizinas, triptofanas, fenilalaninas, leucinas, izoleucinas;
- dalinai nepakeičiamąsias. Šios aminorūgštys tampa nepakeičiamosiomis tik intensyvios baltymų biosintezės periodu, pvz., augant organizmui, sveikstant po ligų;
- pakeičiamąsias. Joms priklauso visos likusios iš 20 aminorūgštys, kurių negaunant su maistu organizmas kurį laiką sugeba pats jas sintetinti.
Ir ką gi tai reiškia žmonių kalba? 

Pakeičiamas mes galime gauti iš apdoroto ir termiškai maisto, ir be problemų pasigaminti savo organizmui reikalingas.
Nepakeičiamas turim gauti nepažeistas!!!
Dažniausias pavyzdys - triptofanas, be kurio sutrinka seratonino gamyba organizme ir laimės nėra! 

Bet paimkime kitą nepakeičiamą AR - Metioniną. Metionino yra mėsoje, žuvyje, pieno produktuose (o kaip gi žaliavalgiai?). Trūkstant metionino, pažeidžiamos kepenys, silpnėja raumenys, sulėtėja vaikų augimas, pakinta oda, sumažėja plaukų pigmentacija, vargina silpnumas, apatija, atsiranda edemų, sutrinka folio rūgšties apykaita. Padauginti metionino irgi nereikėtų. Per daug vartojant metionino, gali padidėti metionino virtimas homocisteinu. Homocisteinas yra žalingas kraujagyslėms, nes skatina aterosklerozės formavimąsi. Todėl maisto papildų su metioninu reikėtų vengti sergant širdies ir kraujagyslių ligomis.
Galima pasiieškoti lygiai taip pat informacijos apie visas likusias AR, kad ir Vikipedijoje, kur ir aš radau.
Svarbu žinoti: aminorūgščių mums reikia kiekvieną dieną, visų, reikiamais kiekiais, kad vyktų ne tik statybą, bet ir kitos funkcijos mūsų kūne. 

O kur jų rasti? 

Kai kurių yra ir gyvuliniame, ir augaliniame maiste, daugiau žinoma gyvuliniame.Matyt todėl ir negalime susitaikyti su visišku atsisakymu nuo gyvulinio maisto .
Nors yra žmonių, kurie praktikuoja visai kitus mitybos būdus, bet tai jau kitas lygmuo, apie kurį tikrai nekalbėsiu.

Baltymų šaltinių yra įvairių, pažiūrėkime populiariausius, labai jų nesmulkindami. Lentelėje nurodyti ribiniai kiekiai nes mėsa gali būti vištiena, jautiena... sūriai - daugybės rūšių ir t.t.
Įdomiausiai tai, kad tai nėra pagrindinis dydis - kiek baltymų produkte, kur kas įdomiau kiek iš to kiekio tampa mūsų dalimi, mūsų baltymais?

Baltymai turi daug pritaikymo sferų mūsų organizme, apie tai rytoj plačiau pakalbėsim. O šiandien labai įdomus ir mane kažkada nustebinęs faktas, nesvarbu kiek valgai, svarbu kiek įsisaviname ir panaudojame. Su baltymais yra toks vaizdas, čia radau pakankamai aukštus įsisavinami duomenis, kiaušinis tiek panaudojamas nebent tik "žalias", nekaitintas. 

Ką reiškia panaudojamas... Tai reiškia, pvz mėsa, ateiname pavalgyti kažkur arba perkame gaminimui - porcijai pasigaminti reikia, manau, kokių 200 g, geriausiu atveju jos įsisavins 68*2- 136 gramai, kur dėsis likę 74 gramai (už kuriuos, beje, mes irgi mokėjome)? Jie turi būti pašalinti, tai ta dalis kurios organizmui nebereikia - nuodai kitaip kalbant. Kaip ir kas šalina?

Pirmiausiai inkstai, virškinamasis traktas, jei jie nesusitvarko, tuomet oda. Jums tai nesukelia minčių, su kuo susijusios šių organizmo dalių problemos?
Dar šiek tiek aritmetikos:
geram prekybos centre, matau tinklapyje, veršienos kumpis be kaulo (įtariu tai gera mėsa) 15 eurų / 1 kg, Tarkim šeimyną pamaitinsime, tuomet 680 gramų už 10 eurų taps mūsų kūnų dalimi, 5 eurai bus geriausiu atveju pašalinti, patys žinote į kur. Jei nebus pašalinti taps mūsų ligomis už 5 eurus, papildomai prie jų prisidės tai, ką išleisime vaistams, perkrautų sistemų sveikimo simptomams slopinti, oda bandys, pasiaukodama, išmest nuodus iš organizmo, o mes tepsim, kad gražiai atrodytų...
Tokie štai skaičiai ir logika.

Dar trumpai apie švarą, vidinės terpės švarą. Tarp kitko, tie baltymai, kurių mes negalime utilizuoti ar panaudoti, plaukioja kraujo plazmoje, prilimpa... ir yra išvedami su gleivėmis (alergijos, astma). Be to Andreas Moricas savo knygoje „Ne širdies ligoms“ rašo: „Baltymų perteklius atsideda kraujagyslių bazinėse membranose, dėl to jos siaurėja, ir kyla insultų infarktų pavojus“...

Taip pat labai svarbu vartoti aminorūgštis iš natūralių šaltinių. Natūralumas atsispindi konfigūracijoje ir turi žymėjimą. Raide L (kairysis sukinys), rašoma prieš amino rūgšties pavadinimą, reiškia, kad tai – gamtinis izomeras.
Pastaba: sintetinės amino rūgštis visomis teigiamomis aminorūgščių savybėmis nepasižymi ir žymimos raide D (dešinysis sukinys) prieš amino rūgšties pavadinimą.

Baltymų funkcijos

Gyvybė - baltyminių kūnų egzistavimo būdas. 

Kodėl toks didelis jų vaidmuo? Jie yra pagrindas, todėl klausimas valgyti ar ne turi aiškų atsakymą.

Struktūrinė funkcija - įgalina mūsų ląstelių dalinimąsi, kūno formavimąsi.

Ląstelės ne tik dalinasi, bet išsivysto ir audiniai, ir organai. Jei trūksta baltymų sutrinka kokybiškas ląstelių augimas ir dalinimasis.
Kas bus, jeigu ląstelės dalinsis kaip papuola?

Antra pagal svarbą - Transportinė. 

Tai antra pagal svarbą gyvybės procesui funkcija. Hemoglobinas baltymas, kuris perneša deguonį. 

Albuminas kraujo baltymas. Jis sujungia vandenį, katijonus ( Ca2+, Na+ and K+), riebiąsias rūgštis, hormonus, bilirubiną, tiroksiną (T4) bei į kraują patenkančias vaistines medžiagas.
Insulinas?
Transportuoja gliukozę, nėra baltymų, vadinasi gliukozės ir energijos negaus ląstelės ir organai.
Baltymų pagalba vyksta arba ne cholesterolio transportavimas organizme...
Šią funkciją lengviau suprasime, perkėlę į žmonių lygį: "Esant transporto sutrikimams, sumažėja žmonių komunikacinės galimybės, patiriami ekonominiai nuostoliai pačiose įvairiausiose veiklos sferose".
Dabar paprasčiau įsivaizduosime kas vyksta, jei žemas hemoglobinas... ekonominiai nuostoliai greit peraugs į pavojų gyvybei...

Trečia funkcija - imuninė arba apsauginė.

Imunoglobulinai, antikūniai jie nustato svetimkūnius ir padeda juos neutralizuoti. Taip pat padeda pašalinti mirusių ląstelių liekanas. Gaminami antikūniai imuninėse ląstelėse. Jei trūksta baltymo… kas pasirūpins svetimkūniais apsauga nuo jų?
Imunitetas (lot. immunitas 'laisvumas nuo ko nors') – organizmo gebėjimas apsisaugoti nuo viso to, kas jam genetiškai nepriimtina: nuo mikrobų, virusų, parazitų, svetimų baltymų ir kitų medžiagų. Organizmo apsauginės imuninės reakcijos padeda „išvalyti” organizmą nuo antigenų, patekusių į jį iš išorės arba atsiradusių viduje. Antigenų organizme gali atsirasti dėl bakterijų, fermentų, vaistų ir kitokių cheminių preparatų, radiacijos poveikio.
Imuninė sistema šalina mirusias ar pakitusias savo organizmo ląsteles, saugo nuo ligų, ypač infekcinių ir vėžinių. Jei imuninė sistema per silpna, sutrinka organizmo augimas ir vystymasis, mažėja atsparumas infekcijoms, susidaro prielaidos susirgti onkologinėmis ligomis.

Labai svarbios dar 2 funkcijos: fermentinė ir paveldimumo.

Fermentinė, katalitinė - virškinimo sąlygų sudarymas. Fermentas – baltyminis katalizatorius, paspartinantis organizme vykstančias chemines reakcijas tūkstančius kartų.

Be fermentų šios reakcijos nevyktų arba vyktų labai lėtai, ir organizmai negalėtų egzistuoti.
Žmogaus organizme yra aptikta daugiau nei 5 tūkst. 22 skirtingų tipų fermentų, kurių daugelis gaminama kasoje. Trys pagrindiniai virškinimo fermentai yra amilazė, lipazė ir proteazė, kurie atitinkamai skaido angliavandenius, riebalus ir baltymus.
Apie fermentus rasite informacijos kovo mėnesio straipsneliuose, jei praleidot žiūrėkite žemiau.
Mums liko viena baltymų funkcija - paveldimumo informacijos perdavimas.

Paveldimumas - organizmo gebėjimas perduoti genetinę informaciją, koduojančią organizmo

požymius, palikuoniams. Dėl šio gebėjimo visi gyvieji organizmai (augalai, grybai ar bakterijos) savo palikuoniams perduoda rūšiai būdingus bruožus.

Bet kuris gyvas organizmas, atsiradęs lytinio dauginimosi būdu, paveldi unikalų genetinės informacijos rinkinį. Tai reiškia, kad kiekvienos rūšies individui būdingi tam tikri saviti bruožai. Spalvą, dydį ir formą lemia tai, kaip genai perduodami iš vienos kartos į kitą. Požymis, kuris gali būti šitaip perduotas, vadinamas paveldėtu požymiu.
Nuo aminorūgščių kiekio ir kokybės priklausys branduolio kokybė, genetinės informacijos formavimasis, paveldimumo informacijos kokybė. 

Jei trūksta aminorūgščių bei kitų maisto medžiagų, organizmas viską stengiasi tiekti svarbiausioms.
Iš pradžių tiekia struktūrinėms ir transportinėms funkcijoms, nes be jų palaikyti gyvybę neįmanoma, po to apsauginėms. Įsivaizduokite, kad nėra iš ko statyti raumenų, kaulų, odos ir t.t.
Visos kitos funkcijos "badauja".
Kaip jau supratote, labiausiai badauja Paveldimumas, jis nukenčia smarkiausiai!!!
Klausimas: kodėl prastėja genofondas, tampa aiškus.
Atsakymas: užtikrinkite savo organizmui kokybiškų maisto medžiagų tiekimą.
Kur gauti kokybiškų maisto medžiagų?

KIEK BALTYMŲ VALGYTI?

Baltymai yra svarbi mitybos dalis. 

Rekomenduojama, kad per dieną būtų suvalgoma 0,8 gramo baltymų vienam kilogramui svorio, nepriklausomai nuo amžiaus. Jeigu žmogus sveria 80 kg, tai jam būtų rekomenduojama suvalgyti 64 gramų baltymų per dieną. 

Baltymai yra randami įvairiuose maisto produktuose skirtingais kiekiais.
Biologiškai vertingi baltymai yra tokie, kurie turi visų reikalingų aminorūgščių (jų yra 20)

Vidutiniškai biologiškai vertingiems baltymams trūksta vienos nepakeičiamos aminorūgšties, mažai biologiškai vertingiems baltymams trūksta daugiau nei vienos nepakeičiamos aminorūgšties.

Anreas Moritz, iš knygos "Laikas atgimti":
Dar viena "protingo" vandens savybė yra ta, kad iš aminorūgščių jis gali sudaryti baltymų molekulių grandines, be kurių būtų neįmanoma gyvybė.